Troliai

Troliai kelia ginčus ir piktina žmones

Trolinimas – tai kai kas nors skelbia žinutes ar komentarus internete, kad „pritrauktų” žmones, t. y. sąmoningai išprovokuoja ginčą ar emocinę reakciją. Kai kuriais atvejais jie gali sakyti dalykus, kuriais net patys netiki, kad tik sukeltų dramą. Kitais atvejais jie gali nesutikti su kito asmens ar grupės pažiūromis internete, todėl bando juos sumenkinti, pažeminti ar nubausti. Tai gali būti kibernetinės patyčios, t. y. asmeninis puolimas prieš asmenį dėl jo rasės, kultūros, religijos, lyties, lytinės orientacijos ar negalios. Trolis taip pat gali paskatinti kitus prisijungti prie puolimo ir paversti jį masiniu išpuoliu.

Trolinimo motyvai

Žodis „trolis” gali sukelti bjaurios mitinės būtybės, gyvenančios po tiltu, įvaizdį, tačiau skaitmeniniame pasaulyje troliai kelia ginčus. Daugeliu atvejų jiems iš tikrųjų nerūpi tikroji diskusijos tema, bet jie įsitraukia į ją, nes tai jiems teikia pasitenkinimą. Jų tikslas – sutrikdyti diskusiją, sukelti ginčus ir nuliūdinti žmones.

Trolių skleidžiama dezinformacija

Socialinėje žiniasklaidoje nuolat sukuriama tūkstančiai netikrų profilių. Interneto troliai jais naudojasi skleisdami dezinformaciją ir keldami grėsmę mūsų saugumui. Pavyzdžiui, „X” (anksčiau žinomas kaip „Twitter”) yra pilnas trolių ir botų. Jie kuria netikras istorijas, pradedant sąmokslo teorijomis ir baigiant netikromis naujienomis, nukreiptomis prieš politines partijas.

Troliai dažnai rašo slapyvardžiu arba anonimiškai, kad galėtų sakyti tai, už ką neatsako. Dėl to jie gali jaustis galingesni ir ne tokie atsargūs, kaip kalbėdami su žmogumi „IRL” arba asmeniškai. Dėl to sunku nustatyti, kas iš tikrųjų parašė žinutę ar komentarą.

Troliai dažnai bando sumenkinti savo elgesio poveikį, teigdami, kad visi, kuriuos jų žinutės ar komentarai įskaudino, reaguoja perdėtai. Jie gali sakyti, kad tai buvo tik pokštas arba kad asmeniui, į kurį jie taikosi, reikia susitvarkyti. Dėl to trolinamas asmuo gali pasijusti dar blogiau.

Kai trolinimas tampa neteisėtas

Trolinimas savaime nėra nusikaltimas. Tačiau tam tikrais atvejais trolinimas gali sukelti šmeižtą ar įžeidimą. Troliai gali kėsintis į liudytojų patikimumą arba juos įbauginti. Tačiau kartais jų veiksmai tampa neteisėti. Ypač tada, kai tai virsta kibernetinėmis patyčiomis, priekabiavimu ar kibernetiniu šnipinėjimu.

Kaip apsisaugoti nuo trolių

Kaip galime apsisaugoti nuo šios problemos? Deja, stebuklingų šios problemos sprendimų nėra. Trolių visada bus, nesvarbu, ar tai būtų tie, kuriems mokama už tai, kad jie stumia savo darbotvarkę, ar tie, kurie trolinasi tik dėl to, kad juos tai linksmina. Geriausia būtų ignoruoti trolių pranešimus, blokuoti juos ir pranešti apie juos. Pavyzdžiui, socialinėje žiniasklaidoje, priklausomai nuo naudojamos platformos, galite nutildyti įžeidėją arba išjungti pranešimus apie atitinkamą komentarų temą.