Dezinformacija

Dezinformacijos plitimas skaitmeniniame amžiuje

Pastaraisiais metais dezinformacija tapo aktualia tema. Tai ne naujiena, tačiau socialinė žiniasklaida gerokai palengvino greitą melagingos informacijos sklaidą. Tačiau kas tiksliai yra dezinformacija? Kaip ji gali paveikti mus visus ir kaip su ja kovoti? Pažvelkime į manipuliacinį meną daryti įtaką pasitelkiant informaciją.

Kas yra dezinformacija?

Dezinformacija – tai sąmoningai melaginga arba klaidinanti informacija. Ji gali būti įvairių formų. Išgalvotas turinys gali apimti visiškai melagingą informaciją, sukurtą siekiant apgauti. Tai gali būti netikros naujienų istorijos, fotošopu apdoroti vaizdai ir vaizdo įrašai, kuriais siekiama suklaidinti auditoriją. Manipuliuotas turinys apima tikros informacijos ar turinio keitimą siekiant apgauti. Ši dezinformacijos forma gali apimti selektyviai suredaguotus vaizdo įrašus, nuotraukas ar citatas, siekiant pakeisti jų pradinę prasmę ar kontekstą. Apsimestinis turinys apima apsimetinėjimą teisėtu šaltiniu ar autoritetu siekiant skleisti melagingą informaciją. Tai apima netikras socialinės žiniasklaidos paskyras ir svetaines, kurios imituoja patikimus šaltinius, kad skleistų dezinformaciją. Klaidinantis turinys apima iš dalies teisingos informacijos ar faktų naudojimą siekiant sudaryti klaidingą įspūdį. Tai gali apimti tik tam tikros informacijos, patvirtinančios tam tikrą idėją, naudojimą, informacijos išėmimą iš viso konteksto arba vienpusišką ar ne visiškai teisingą informacijos pateikimą. Satyra ir parodija savaime nėra dezinformacija, tačiau kartais jos gali būti supainiotos su tikromis naujienomis. Žmonės gali sąmoningai skleisti satyrinį turinį kaip tikrą naujieną, kad suklaidintų kitus.

Dezinformacijos poveikis visuomenei

Dezinformacija gali paveikti žmones įvairiais būdais. Ji gali sukelti sumaištį, netikrumą ir net paniką, nes dėl melagingos informacijos žmonėms gali būti sunku suprasti, kas yra tiesa. Ji taip pat gali daryti įtaką žmonių įsitikinimams ir sprendimams, priversdama juos mąstyti ar elgtis taip, kaip nėra pagrįsta tikslia informacija. Dezinformacija sužadina emocijas ir reakcijas, kad atkreiptų žmonių dėmesį. Dezinformacija taip pat gali sukelti susiskaldymą ir konfliktus tarp žmonių. Tai gali skambėti ne itin pavojingai, tačiau iš tiesų dezinformacija gali turėti labai rimtų pasekmių mums visiems, pavyzdžiui, pakenkti kieno nors reputacijai arba sukelti pavojų visuomenės sveikatai ar saugumui. Apskritai dezinformacija gali paveikti tai, kaip žmonės mato pasaulį ir priima sprendimus, ir tai gali turėti įtakos visai visuomenei. Todėl svarbu, kad atpažintume dezinformaciją ir su ja kovotume.

Kaip atpažinti melagingą informaciją

Tai lengviau pasakyti, nei padaryti, kai esame nuolat bombarduojami informacija iš įvairių kanalų. Štai keletas patarimų, kurie padės atpažinti melagingą informaciją.

• Patikrinkite šaltinį. Jei skaitote naujienų straipsnį, ar jis yra iš gerai žinomo ir gerbiamo šaltinio? Pažiūrėkite, ar apie tą pačią istoriją praneša kitos patikimos naujienų tarnybos. Skaitykite ne tik antraštę ir ieškokite įrodymų. Patikimos naujienos yra pagrįstos įrodymais ir nuorodomis.
• Stebėkite šališkumą. Jei atrodo, kad pasakojimu stumiama tam tikra darbotvarkė ar požiūris, reikėtų skambinti pavojaus varpais. Atminkite, kad jūsų pačių pažiūros ir įsitikinimai taip pat gali būti šališki ir turėti įtakos jūsų vertinimui. Be to, yra nemažai faktų tikrinimo svetainių, pavyzdžiui, FactCheck.org, PolitiFact ir BBC Reality Check, kuriomis galite naudotis norėdami patikrinti informacijos tikslumą.

Kova su dezinformacija: ką galite padaryti?

Visi galime kovoti su dezinformacija. Prieš dalydamiesi informacija, sustokite ir pagalvokite. Ar esate tikri, kad istorija, kuria ketinate pasidalyti, yra tikra? Pasikalbėkite su savo šeimos nariais ir draugais apie dezinformaciją, kad padidintumėte informuotumą. Ir visada pravartu sužinoti daugiau.